Kininis sedulis, moksliškai žinomas kaip Cornus kousa, yra lapuočių krūmas arba nedidelis medis, kilęs iš Rytų Azijos ir pasižymintis įspūdinga dekoratyvine verte. Jo populiarumą lemia nepakartojamas keturių sezonų grožis, kuris tampa akį traukiančiu akcentu bet kuriame sode. Pavasarį ir vasaros pradžioje jis išaugina ypatingus, žvaigždės formos žiedynus, vasarą puošiasi vešlia, tamsiai žalia lapija, o rudenį jo lapai nusidažo ryškiais raudonais ir violetiniais atspalviais, tuo pat metu bręstant valgomiems, avietes primenantiems vaisiams. Net ir žiemos ramybės periodu jis nelieka nepastebėtas – jo besilupanti, dėmėta žievė suteikia būdingos tekstūros nykiam kraštovaizdžiui.
Įspūdingiausias kininio sedulio elementas yra jo žiedynas, nors botanine prasme dideli, balti ar rožiniai žiedlapiai iš tikrųjų yra pažiedlapiai, supantys centrinį, smulkių, žalsvai geltonų žiedų telkinį. Šie pažiedlapiai su savo smailiais galais iš tiesų primena žvaigždę, iš ko ir kilo augalo pavadinimas kai kuriose kalbose. Žydėjimas paprastai prasideda gegužės pabaigoje arba birželį, po to, kai dauguma pavasarį žydinčių augalų jau būna nužydėję, taip suteikdamas vertingą spalvų akcentą ankstyvos vasaros sode. Po žydėjimo išsivysto rutuliški, ant ilgų kotelių kabantys, rausvai raudoni vaisiai, kurie yra ne tik dekoratyvūs, bet ir valgomi dėl savo saldaus, pudingą primenančio minkštimo.
Egzistuoja daugybė kultivarų, kurie patenkina įvairius poreikius, susijusius su žiedų spalva, dydžiu ar lapų spalva. Pavyzdžiui, ‘Satomi’ veislė atkreipia dėmesį savo nuostabiais, sodriai rožiniais pažiedlapiais, o ‘Milky Way’ yra žinomas dėl ypač gausaus žydėjimo ir derliaus. ‘Wolf Eyes’ yra margalapė veislė, kurios žalius lapus puošia netaisyklingas baltas apvadas, todėl ji yra labai patraukli dar prieš žydėjimą. ‘China Girl’ veislę sodininkai vertina dėl ypač didelių, kreminės baltos spalvos pažiedlapių ir stipraus augimo.
Ideali sodinimo vieta ir dirvožemio paruošimas
Tinkamos vietos parinkimas kininiam seduliui yra lemiamas veiksnys, užtikrinantis ilgalaikę sveikatą ir gausų žydėjimą. Augalas teikia pirmenybę saulėtai arba pusiau pavėsingai vietai, kur jį pasiekia bent šešios valandos tiesioginių saulės spindulių per dieną. Nors daugiau saulės paprastai lemia gausesnį žydėjimą, karšto klimato zonose popietinis pavėsis gali apsaugoti lapus nuo nudegimo. Svarbu atsižvelgti ir į jo suaugusio augalo dydį; jaunas jis formuoja vazos formos lają, kuri laikui bėgant platėja ir apvalėja, todėl reikia užtikrinti jam pakankamai erdvės augti, atokiau nuo pastatų ir kitų didesnių augalų.
Dirvožemio kokybė taip pat yra lemiamas sėkmingo auginimo veiksnys, nes kininis sedulis mėgsta gerai drenuojamą, humusingą, šiek tiek rūgštų arba neutralų (idealiai pH 5,5–7,0) dirvožemį. Ypač svarbu vengti sunkių, molingų, susigulėjusių ar užmirkusių vietų, nes tokios sąlygos gali sukelti šaknų puvinį ir augalo žūtį. Prieš sodinant verta atlikti paprastą dirvožemio testą pH vertei ir drenažo savybėms patikrinti; pastarąjį galima atlikti iškasus duobę, pripildžius ją vandeniu ir stebint, kaip greitai vanduo susigeria.
Priešsodinimio dirvožemio paruošimo tikslas yra pagerinti dirvožemio struktūrą ir maistinių medžiagų kiekį pagal augalo poreikius. Tai galima pasiekti įterpiant organinių medžiagų, tokių kaip subrendęs kompostas, geros kokybės galvijų mėšlas ar durpės, kurios purena dirvožemį, gerina jo aeraciją ir vandens sulaikymą. Esant sunkiam, molingam dirvožemiui, reikėtų apsvarstyti galimybę sodinti augalą į pakeltą lysvę arba ant nedidelės kalvelės, kas efektyviai užtikrins perteklinio vandens nutekėjimą iš šaknų zonos, taip išvengiant šaknų pažeidimo.
Sodinimo procesas ir pradinė priežiūra
Svarbiausia kininio sedulio sodinimo taisyklė – sodinimo duobė turi būti bent du ar tris kartus platesnė už augalo šaknų gumulą, bet ne gilesnė. Per gilus sodinimas yra viena dažniausių klaidų, dėl kurių augalas lėtai vystosi ar net žūva, todėl šaknies kaklelis (vieta, kur kamienas susijungia su šaknimis) turi būti dirvos paviršiaus lygyje arba šiek tiek aukščiau. Prieš dedant augalą į duobę, reikia atsargiai atlaisvinti vazone susivijusias šaknis, kad jos naujoje vietoje galėtų lengviau plėstis.
Sodinimo duobę užpildykite iškasta ir, jei reikia, pagerinta, originalia žeme. Žemę aplink šaknų gumulą berkite palaipsniui, sluoksniais, švelniai ją sutankindami, kad pašalintumėte oro kišenes, dėl kurių šaknys galėtų išdžiūti. Po pasodinimo būtinas gausus, gilus laistymas, kuris padeda dirvožemiui susigulėti aplink šaknis ir užtikrina pradinį vandens tiekimą. Praktiškas sprendimas yra suformuoti nedidelį žemės pylimą, vadinamąjį laistymo dubenį, aplink kamieną, kuris padeda sulaikyti vandenį virš šaknų zonos.
Svarbus priežiūros elementas po pasodinimo yra mulčiavimas – aplink augalą paskleiskite 5–7 centimetrų storio organinio mulčio sluoksnį, pavyzdžiui, pušų žievės ar medžio drožlių. Mulčio sluoksnis padeda išlaikyti dirvožemio drėgmę, stabdo piktžolių augimą ir sušvelnina dirvožemio temperatūros svyravimus, apsaugodamas šaknis nuo vasaros karščių ir žiemos šalčių. Būkite atidūs, kad mulčias tiesiogiai nesiliestų prie augalo kamieno, nes tai gali sukelti puvinį. Naujai pasodintam kininiam seduliui pirmaisiais vegetacijos metais reikia reguliaraus laistymo, kad išsivystytų stipri ir plati šaknų sistema.
Kininio sedulio dauginimo būdai
Kininį sedulį galima dauginti sėklomis, o tai yra patikimas, tačiau gana lėtas ir kantrybės reikalaujantis procesas. Procesas prasideda rudenį, surenkant visiškai prinokusius, minkštus vaisius, iš kurių reikia kruopščiai išvalyti sėklas nuo minkštimo. Cornus kousa sėklų ramybės būseną reikia nutraukti, o tam reikalinga šalta-drėgna stratifikacija; tai reiškia, kad išvalytas sėklas reikia sumaišyti su drėgnu smėliu ar durpėmis ir 3–4 mėnesius laikyti šaldytuve. Stratifikuotas sėklas galima sėti pavasarį į gerai drenuojamą sėjos substratą, tačiau dygimas gali būti lėtas ir netolygus.
Dažniausias ir efektyviausias būdas išsaugoti veislės tapatumą yra dauginimas žaliaisiais auginiais, kuris užtikrina, kad palikuonis visomis savybėmis atitiks motininį augalą. Idealus laikas tam yra vėlyvas pavasaris arba ankstyva vasara, kai šių metų ūgliai jau yra pusiau sumedėję – lankstūs, bet lenkiami lūžta su traškesiu. Dauginimui nupjaukite 10–15 centimetrų ilgio ūglių viršūnėles, pašalinkite apatinius lapus, o pjūvio vietą pamirkykite įsišaknijimo hormone, kad geriau prigytų. Auginius tada sodinkite į sterilų, purų substratą, pavyzdžiui, perlito ir durpių mišinį.
Auginių įsišaknijimo raktas yra nuolatinės aukštos drėgmės užtikrinimas, kuris neleidžia lapams ir stiebui išdžiūti, kol neišsivysto šaknys. Paprasčiausias būdas tai pasiekti – uždengti vazoną permatomu plastikiniu maišeliu arba naudoti dauginimo dėžę, drėkinant aplinką. Auginius laikykite šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje, ir palaikykite substratą nuolat drėgną, bet ne šlapią. Įsišaknijimas gali užtrukti kelias savaites; sėkmę galima patikrinti atsargiai patraukus auginį – jei jaučiate pasipriešinimą, tai yra šaknų formavimosi ženklas.
