Abisininis kardelis, dar žinomas kaip kvapnusis kardelis arba acidantera, yra Rytų Afrikos kilmės augalas, garsėjantis kerinčiu grožiu ir svaiginančiu aromatu. Jo elegantiški balti žiedai su tamsiai violetiniu viduriu suteikia bet kuriam sodui egzotiškos atmosferos. Atsižvelgiant į jo tropinę kilmę, žiemojimas lauke mūsų klimato sąlygomis yra rimtas iššūkis ir daugeliu atvejų lemia augalo žūtį. Todėl itin svarbu šalčiui jautrius gumbasvogūnius rudenį iškasti ir laikyti tinkamose sąlygose iki kito pavasario sodinimo, kad būtų užtikrintas augalo žydėjimas ir išlikimas metai iš metų.
Susipažinimas su abisininiu kardeliu ir žiemojimo svarba
Abisininis kardelis (Gladiolus murielae) yra daugiametis gumbasvogūninis augalas iš vilkdalinių (Iridaceae) šeimos. Jis žavi savo grakščia išvaizda, žvaigždiškais, svyrančiais žiedais ir būdingu, saldžiu aromatu. Žydėjimo laikas paprastai būna antroje vasaros pusėje, rugpjūtį ir rugsėjį; šiuo metu daugelis kitų augalų jau būna nužydėję, todėl jis gali būti vertingas vėlyvos vasaros sodo akcentas. Žiedai išsidėstę pavieniui arba nedidelėmis grupėmis ant ilgų stiebų ir taip pat puikiai tinka skynimui, pripildydami namus ypatingo kvapo. Lapai siauri, kalavijo formos, šviesiai žalios spalvos ir dar labiau pabrėžia bendrą augalo išvaizdą.
Natūralioje augalo augimvietėje, Etiopijos kalnuotuose regionuose, būdingos švelnios žiemos ir karštos vasaros. Dėl šios priežasties jis negali pakęsti mūsų vidutinių platumų žemyninio klimato žiemų, ypač stiprių šalnų ir ilgalaikės drėgnos, šaltos dirvos. Gumbasvogūnių iššalimas ar puvinys šaltoje, drėgnoje dirvoje yra beveik garantuotas, jei jie paliekami lauke. Todėl sėkmingas žiemojimas yra ne tik galimybė, bet ir būtinybė, jei norime ir kitą sezoną grožėtis šiuo ypatingu augalu. Kruopštus žiemojimas užtikrina gumbasvogūnių energijos atsargų išsaugojimą, kad pavasarį jie galėtų vėl stipriai sudygti.
Jei žiemojimas ignoruojamas, labiausiai tikėtinas scenarijus yra visiškas augalo praradimas. Net švelnesnėmis žiemomis, jei dirva giliai neįšąla, gumbasvogūniai gali pradėti pūti dėl bendro perteklinės drėgmės ir šalčio poveikio arba bent jau taip nusilpti, kad kitais metais nesugebės žydėti. Žiemojimo metu augalas ne tik apsaugomas nuo šalnų pažeidimų, bet ir atsiranda galimybė apžiūrėti gumbasvogūnius bei pašalinti sergančius ar pažeistus egzempliorius. Taip užkertamas kelias ligų plitimui ir užtikrinama, kad pavasarį į dirvą grįžtų tik sveiki, stiprūs gumbasvogūniai.
Svarbu pažymėti, kad nors abisininis kardelis priklauso kardelių genčiai, jo reikalavimai ir išvaizda šiek tiek skiriasi nuo žinomų, stambiažiedžių hibridinių kardelių. Tačiau žiemojimo procedūra yra labai panaši į kitų šalčiui jautrių gumbinių augalų, pavyzdžiui, jurginų ar begonijų, žiemojimą. Sėkmės raktas yra tinkamas laikas, kruopštus gumbasvogūnių paruošimas ir optimalių saugojimo sąlygų užtikrinimas. Apie šiuos veiksmus išsamiau pakalbėsime vėliau, kad kiekvienas galėtų įvaldyti šį svarbų sodininkystės įgūdį.
Optimalus laikas gumbasvogūnių iškasimui
Abisininio kardelio gumbasvogūnius reikia iškasti prieš pirmąsias stiprias šalnas. Paprastai tai būna spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje, tačiau būtina stebėti esamas oro sąlygas. Nerekomenduojama pradėti šio darbo per anksti, nes augalas net po žydėjimo per lapus kaupia svarbias maisto medžiagas gumbasvogūniuose, ruošdamasis kitų metų augimui. Kol lapija žalia, šis procesas aktyviai vyksta, prisidėdamas prie gumbasvogūnių dydžio ir gyvybingumo didėjimo.
Idealus laikas iškasimui yra tada, kai augalo lapai pradeda gelsti ir džiūti, bet prieš prasidedant pirmosioms stiprioms šalnoms dirvoje. Lapų geltonavimas signalizuoja, kad vegetacijos periodas artėja prie pabaigos ir gumbasvogūniai pasiekė ramybės būseną, ruošdamiesi poilsio periodui. Jei laukiama per ilgai ir dirva jau įšalusi, gumbasvogūniai gali būti pažeisti, o tai kelia grėsmę žiemojimo sėkmei. Lengva, paviršinė šalna paprastai dar nepadaro žalos požeminėms dalims, tačiau ilgalaikė neigiama temperatūra gali būti pražūtinga.
Iškasimui pasirinkite sausą, saulėtą dieną, kai dirva nėra per daug drėgna. Tai palengvina darbą ir sumažina gumbasvogūnių pažeidimo riziką. Iš drėgnos, purvinos dirvos sunkiau iškasti gumbasvogūnius jų nepažeidžiant, o ir prilipusios žemės nuvalymas yra sudėtingesnis. Sausesnėmis sąlygomis gumbasvogūnius lengviau nuvalyti ir jie greičiau džiūsta, o tai yra būtina norint išvengti puvinio.
Įsitikinkite, kad žinote tikslią augalų vietą, ypač jei juos auginate tarp kitų augalų mišriame gėlyne. Vasaros metu gali būti naudinga pažymėti abisininio kardelio stiebus, pavyzdžiui, mažu kuoliuku ar etikete. Tai ypač praktiška, jei lapija jau visiškai nudžiūvusi ir ją sunku atpažinti. Kruopštus pasiruošimas ir tinkamas laikas labai prisideda prie žiemojimo sėkmės ir gausaus žydėjimo kitais metais.
Gumbasvogūnių paruošimas saugojimui
Po to, kai gumbasvogūniai atsargiai iškeliami iš žemės šakėmis ar kastuvu, stengiantis jų nepažeisti, kitas svarbus žingsnis yra kruopštus paruošimas žiemos saugojimui. Pirmiausia nuo gumbasvogūnių nuvalykite didesnes žemės liekanas, bet neplaukite jų vandeniu, nes perteklinė drėgmė gali sukelti puvinį. Nupjaukite stiebus maždaug 5-10 centimetrų virš gumbasvogūnio. Šis strampis palengvina tolesnį tvarkymą ir neleidžia patogenams patekti į gumbasvogūnį per pjūvio vietą.
Nuvalytus gumbasvogūnius keletą dienų ar net vieną dvi savaites reikia džiovinti vėdinamoje, sausoje, bet nuo šalnų apsaugotoje vietoje. Ideali vieta tam gali būti pašiūrė, garažas ar gerai vėdinama veranda, kur oras gali laisvai cirkuliuoti aplink juos. Džiovinimo tikslas yra pasiekti, kad išoriniai sluoksniai tinkamai išdžiūtų, taip sumažinant pelėsio ir puvinio riziką saugojimo metu. Išdėliokite gumbasvogūnius vienu sluoksniu ant laikraščio, grotelių ar seklios dėžutės, kad visos pusės būtų veikiamos oro.
Po džiovinimo periodo kruopščiai apžiūrėkite visus gumbasvogūnius. Pašalinkite tuos, kurie yra pažeisti, minkšti, supeliję ar turi kokių nors ligos požymių. Tokie egzemplioriai saugojimo metu gali užkrėsti ir sveikuosius. Šiame etape dažnai matomi mažesni dukteriniai gumbasvogūniai, susiformavę aplink pagrindinį gumbasvogūnį. Juos galima atsargiai atskirti nuo motininio gumbasvogūnio, laikyti atskirai, o pavasarį pasodinus, per kelerius metus jie išsivystys į žydinčius augalus.
Kai kurie sodininkai prieš saugojimą apdoroja gumbasvogūnius fungicidų milteliais, kad išvengtų ligų. Tai gali būti ypač pagrįsta, jei anksčiau buvo problemų su pelėsiu ar kitomis grybelinėmis infekcijomis. Fungicidų miltelius plonu sluoksniu reikėtų užberti ant gumbasvogūnių, pavyzdžiui, atsargiai juos pakratant su milteliais popieriniame maišelyje. Šis žingsnis nėra privalomas, bet gali padidinti žiemojimo saugumą, ypač drėgnesnėse saugojimo sąlygose.
Idealių saugojimo sąlygų užtikrinimas
Kruopščiai paruoštiems ir išdžiovintiems abisininio kardelio gumbasvogūniams kitas svarbus žingsnis yra tinkamos saugojimo vietos ir metodo pasirinkimas. Ideali saugojimo temperatūra yra nuo 5 iki 10 laipsnių Celsijaus. Šiltesnėje aplinkoje gumbasvogūniai gali per anksti pradėti dygti, o temperatūra žemiau užšalimo ribos gali juos pažeisti ar sunaikinti. Svarbu, kad saugojimo metu temperatūra būtų santykinai pastovi, vengiant didelių svyravimų.
Saugojimo vieta turėtų būti tamsi, sausa ir gerai vėdinama. Šviesa gali stimuliuoti ankstyvą dygimą, o perteklinė drėgmė skatina pelėsio ir puvinio atsiradimą. Puiki saugojimo vieta gali būti nešildomas rūsys, vėsi sandėliukas, nuo šalnų apsaugotas garažas ar izoliuota pašiūrė. Svarbu užtikrinti oro cirkuliaciją patalpoje, todėl neperkraukite saugojimo talpų ir retkarčiais vėdinkite, jei tai leidžia lauko temperatūra.
Gumbasvogūnius galima laikyti įvairiose medžiagose. Dažnai naudojami popieriniai maišeliai, kartoninės dėžės arba dėžės, pripildytos medžio drožlėmis, durpėmis, smėliu ar galbūt perlitu ar vermikulitu. Svarbu, kad saugojimo medžiaga būtų birios struktūros ir gebėtų sugerti perteklinę drėgmę, bet tuo pačiu metu per daug neišdžiovintų gumbasvogūnių. Išdėliokite gumbasvogūnius vienu sluoksniu saugojimo medžiagoje taip, kad jie, jei įmanoma, nesiliestų, taip sumažinant galimų infekcijų plitimo riziką.
Saugojimo metu bent kartą per mėnesį patartina patikrinti gumbasvogūnių būklę. Išimkite juos iš saugojimo talpos ir apžiūrėkite, ar tarp jų nėra minkštų, supelijusių ar susiraukšlėjusių egzempliorių. Tokius nedelsiant pašalinkite, kad apsaugotumėte likusius, sveikus gumbasvogūnius. Jei saugojimo medžiaga atrodo per drėgna, pakeiskite ją sausesne. Reguliarus tikrinimas padeda laiku pastebėti ir išspręsti galimas problemas, užtikrinant gerą gumbasvogūnių būklę pavasariui.
Dažniausios problemos žiemojimo metu ir jų prevencija
Nepaisant kruopščiausio pasiruošimo, abisininio kardelio gumbasvogūnių žiemojimo metu gali kilti problemų. Viena dažniausių problemų yra pelėsis, kurį paprastai sukelia per didelė drėgmė ir nepakankama ventiliacija. Norint to išvengti, būtina prieš saugojimą kruopščiai išdžiovinti gumbasvogūnius ir užtikrinti sausą, gerai vėdinamą saugojimo vietą. Jei pastebimas pelėsis, pažeistus gumbasvogūnius nedelsiant pašalinkite, likusius, jei reikia, pakartotinai išdžiovinkite ir pakeiskite saugojimo medžiagą.
Kita dažna problema yra gumbasvogūnių išdžiūvimas ir susiraukšlėjimas. Taip gali nutikti, jei saugojimo vieta yra per šilta ir sausa, arba jei saugojimo medžiaga per daug sugeria drėgmę. Nors sausumas yra geriau nei drėgmė, per didelis vandens praradimas gali susilpninti gumbasvogūnius. Norint to išvengti, pasirinkite vėsesnę saugojimo vietą ir saugojimo medžiagą (pvz., šiek tiek drėgną smėlį, durpes), kuri padeda palaikyti optimalią gumbasvogūnių drėgmę, nebūdama per drėgna. Taip pat čia padeda retkarčiais atliekamas tikrinimas situacijai įvertinti.
Rečiau, bet gali pasitaikyti ir graužikų padarytos žalos, ypač jei saugojimo vieta (pvz., pašiūrė, rūsys) jiems lengvai prieinama. Pelės ir pelėnai mielai minta maistingais gumbasvogūniais. Norint to išvengti, naudokite graužikams atsparias saugojimo talpas, pavyzdžiui, dėžes su metaliniu tinklu arba sandariai uždaromas plastikines dėžes su mažomis ventiliacijos angomis. Graužikų spąstų pastatymas taip pat gali padėti išspręsti problemą, bet svarbiausia yra prevencija, t. y., saugojimo vietos apsauga nuo graužikų.
Gali atsitikti, kad gumbasvogūniai saugojimo metu pradeda per anksti dygti. Tai paprastai sukelia per aukšta saugojimo temperatūra arba šviesos poveikis. Jei tai pastebima, pabandykite perkelti gumbasvogūnius į vėsesnę ir tamsesnę vietą. Ankstyvų daigų nulaužimas nerekomenduojamas; verčiau pabandykite sulėtinti procesą keičiant sąlygas iki pavasario sodinimo. Tokius gumbasvogūnius vis dar galima išgelbėti, bet įsitikinkite, kad daigai nebus pažeisti iki sodinimo.
Pasiruošimas pavasarį ir gumbasvogūnių sodinimas
Po ilgos žiemos ramybės, artėjant pavasariui, ateina laikas paruošti abisininio kardelio gumbasvogūnius pakartotiniam sodinimui. Paprastai balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, po paskutinių šalnų, yra laikas sodinti, kai dirva jau pakankamai sušilusi. Keletą savaičių prieš planuojamą sodinimą patartina perkelti gumbasvogūnius į šviesesnę, šiek tiek šiltesnę (apie 15-18 laipsnių Celsijaus) vietą, kad būtų paskatintas jų pabudimas ir daigų formavimasis. Šis vadinamasis daiginimas gali paspartinti vėlesnį žydėjimą.
Daiginimo metu gumbasvogūnius galima išdėlioti vienu sluoksniu sekliame inde, galbūt ant šiek tiek drėgno smėlio ar durpių, bet įsitikinkite, kad jie nemirksta vandenyje. Taip pat šiame etape svarbus reguliarus tikrinimas, kad būtų galima pašalinti galimai suminkštėjusius ar supelijusius egzempliorius. Ant sveikų gumbasvogūnių netrukus pasirodys maži daigų galiukai, signalizuojantys, kad jie paruošti sodinimui. Jei buvo žiemoti ir dukteriniai gumbasvogūniai, juos galima paruošti panašiu būdu.
Sodinimui pasirinkite saulėtą, šiltą, nuo vėjo apsaugotą vietą sode. Abisininis kardelis mėgsta gerai drenuojamą, maistingą dirvą. Prieš sodinimą patartina supurenti dirvą ir praturtinti ją kompostu arba gerai perpuvusiu mėšlu. Sodinkite gumbasvogūnius maždaug 8-10 centimetrų gylyje ir 10-15 centimetrų atstumu vienas nuo kito, smaigaliu į viršų. Gražiausiai jie atrodo grupiniuose sodiniuose, todėl patartina sodinti bent 5-7 gumbasvogūnius kartu.
Po pasodinimo kruopščiai palaistykite dirvą. Augimo sezono metu reikalingas reguliarus laistymas, ypač sausesniais laikotarpiais, bet venkite vandens užsistovėjimo. Norint paskatinti žydėjimą, vasaros metu patartina keletą kartų patręšti augalus kaliu turtingomis skystomis trąšomis. Tinkamai prižiūrimas abisininis kardelis vėl mus apdovanos savo nuostabiais žiedais ir svaiginančiu aromatu antroje vasaros pusėje, patvirtindamas žiemojimui skirtas pastangas.
