Abisininis kardelis, dar žinomas kaip kvapusis kardelis arba moksliniu pavadinimu Gladiolus callianthus (anksčiau Acidanthera murielae), yra tikrai ypatingas ir elegantiškas augalas, kuris savo egzotiška išvaizda ir svaiginančiu aromatu gali papuošti kiekvieną sodą. Jis kilęs iš Rytų Afrikos kalnuotų regionų, kur po vasaros liūčių skleidžia savo sniego baltumo, žvaigždės formos žiedus, papuoštus bordo dėme žiotyse. Tinkamai prižiūrėdamas, ir tu gali tapti šio stebuklo dalimi, o ši iš pažiūros trapi, tačiau dėkinga gražuolė gali tapti tavo sodo brangakmeniu. Susipažink artimiau su šiuo augalu, kad atskleidęs visas jo paslaptis, jis kasmet apdovanotų tave kuo gausesniu žydėjimu. Jo priežiūra reikalauja šiek tiek dėmesio, tačiau galutinis rezultatas vertas visų pastangų, nes yra nedaug vasaros gėlių, kurios elegancija ir aromatu galėtų jam prilygti.
Botaniniu požiūriu jis priklauso vilkdalginių (Iridaceae) šeimai ir yra artimas giminaitis gerai žinomiems sodo kardeliams, tačiau išvaizda ir aromatu nuo jų gerokai skiriasi. Kol tradiciniai kardeliai dažnai yra tvirti ir ryškių spalvų, Abisininis kardelis reprezentuoja erdvesnį, subtilesnį grožį. Ant jo liaunų stiebų paprastai išsivysto 6-12 žiedų, kurie atsiveria palaipsniui, todėl gali tikėtis ilgo žydėjimo laikotarpio. Jo ypatingas aromatas labiausiai juntamas vakarais, pripildydamas sodą ir terasą švelniu, saldžiu kvapu.
Savo natūralioje augimvietėje, Etiopijos ir Malavio kalnų pievose bei uolėtose nuokalnėse, jis žydi vasaros musonų metu, kai vyrauja gausūs krituliai ir šiltas oras. Šios sąlygos lemia ir jo poreikius sode: jis mėgsta saulę, gerai drenuojamą dirvą ir reguliarų laistymą vegetacijos periodu. Nors jis yra egzotiškos kilmės, jį sėkmingai galima auginti ir mūsų klimato sąlygomis, su sąlyga, kad laikysiesi kelių pagrindinių priežiūros taisyklių, ypač dėl peržiemojimo, nes pas mus jis nėra atsparus šalčiui.
Abisininio kardelio auginimas yra ne tik sodininkystės užduotis, bet ir tam tikras ryšio užmezgimas su šiuo ypatingu augalu. Stebėti jo vystymąsi, užtikrinti jam optimalias sąlygas, o paskui grožėtis jo žiedais ir įkvėpti jo saldų aromatą – visa tai sodininką pripildo džiaugsmo. Šiame straipsnyje aš tave išsamiai supažindinsiu su visais svarbiausiais Abisininio kardelio priežiūros etapais, kad ir tu galėtum patirti šį nuostabų jausmą ir didžiuotis šiuo nepakartojamu augalu savo sode.
Idealios sodinimo vietos pasirinkimas
Vienas svarbiausių veiksnių Abisininiam kardeliui yra pakankamas saulės šviesos kiekis. Šis augalas itin mėgsta šviesą, todėl rinkis tokią vietą savo sode, kur jis gautų bent 6-8 valandas tiesioginės saulės per dieną. Šešėlingesnėse, pusiau pavėsingose vietose jo augimas gali sulėtėti, o žydėjimas gali neįvykti arba būti gerokai menkesnis. Pietinės ir pietvakarinės pusės jam paprastai yra idealios, kur saulės spinduliai jį pasiekia ilgiausiai.
Dirvožemio kokybė taip pat yra lemiama Abisininio kardelio sveikam vystymuisi. Jam labiausiai tinka gerai drenuojamos, purios, humusingos dirvos. Stovintis vanduo gali būti pražūtingas gumbasvogūniams, nes lengvai gali sukelti puvinį. Jei tavo sodo dirva yra sunki, molinga, prieš sodinimą būtinai pagerink ją smėliu, kompostu ar gerai perpuvusiu mėšlu, kad užtikrintum tinkamą drenažą ir maisto medžiagų kiekį. Idealus pH lygis yra šiek tiek rūgštus arba neutralus (pH 6.0-7.0).
Nors jis mėgsta šilumą ir saulę, patartina jį apsaugoti nuo stiprių, audringų vėjų. Jo liauni, aukšti stiebai ir ant jų besivystantys žiedai gali lengvai pažeisti ar net nulūžti dėl stipresnio vėjo. Sodink jį apsaugotoje vietoje, pavyzdžiui, prie sienos ar tvoros, arba aukštesnių, krūmingų augalų užuovėjoje. Jei tokios galimybės nėra, vėliau gali prireikti paremti žiedkočius kuoliukais, kad jie neišgultų.
Svarbus aspektas gali būti ir kaimyninių augalų pasirinkimas, jei planuoji jį sodinti mišriame gėlyne. Jis puikiai atrodo su kitomis vasaros gėlėmis, pavyzdžiui, vienmetėmis ar žemesnėmis daugiametėmis gėlėmis, kurios jo neužgoš ir per daug nekonkuruos dėl šviesos ir maisto medžiagų. Atkreipk dėmesį, kad kaimyniniai augalai turėtų panašius poreikius dirvožemiui ir vandens tiekimui. Be estetinės dermės, tinkamas derinimas taip pat gali padėti atbaidyti kenkėjus.
Gumbasvogūnių paruošimas ir sodinimas
Sveikų ir tvirtų augalų pagrindas yra kokybiška sodinamoji medžiaga, todėl ypatingą dėmesį skirk gumbasvogūnių pasirinkimui. Pirkdamas ieškok gumbasvogūnių, kurie yra kieti, nepažeisti ir be pelėsio dėmių, pažeidimų ar puvimo požymių. Didesni gumbasvogūniai paprastai duoda daugiau žiedų ir stipriau vystosi. Įsigyk juos patikimose sodininkystės parduotuvėse ar internetiniuose šaltiniuose, kad būtum tikras dėl kokybės ir veislės autentiškumo.
Idealus sodinimo laikas yra praėjus pavasario šalnoms, paprastai nuo balandžio pabaigos iki gegužės vidurio, kai dirva pakankamai įšyla (bent iki 10-12 °C). Per ankstyvas sodinimas į šaltą, drėgną dirvą gali sukelti gumbasvogūnių puvimą. Jei nori būti tikras, palauk, kol dienos temperatūra stabiliai pakils virš 15 °C. Kai kurie sodininkai bando ir daiginimą, sodindami gumbasvogūnius į vazonus šviesioje, šiltoje vietoje, taip pasiekdami ankstesnį žydėjimą.
Sodinimo gylis ir atstumas taip pat yra svarbūs veiksniai. Bendra taisyklė yra sodinti gumbasvogūnius maždaug 8-10 cm gylyje, smaigaliu į viršų. Atstumas tarp gumbasvogūnių turėtų būti bent 10-15 cm, kad augalai turėtų pakankamai vietos vystytis ir būtų užtikrinta tinkama oro cirkuliacija, kuri padeda išvengti grybelinių ligų. Jei juos sodinsi grupėmis, pasieksi efektingesnį vaizdą, nei sodindamas po vieną.
Dirvos paruošimas prieš sodinimą yra būtinas. Kruopščiai perkask pasirinktą plotą bent 20-25 cm gyliu ir įmaišyk gerai perpuvusio komposto ar kokybiškos gėlių žemės, kad pagerintum dirvos struktūrą ir maisto medžiagų kiekį. Jei tavo dirva linkusi sulaikyti per daug vandens, smėlio ar smulkaus žvyro sluoksnio įterpimas į sodinimo duobės dugną gali padėti pagerinti drenažą. Kruopštus paruošimas atsipirks stipriu augalų augimu.
Laistymo vadovas
Abisininio kardelio vandens poreikis kinta priklausomai nuo augimo fazės. Pasodinęs gumbasvogūnius, pradžioje laistyk tik saikingai, kol pasirodys daigai, kad išvengtum puvimo. Kai tik augalas pradeda aktyviai augti ir pasirodo lapai, taip pat žiedkočių vystymosi ir žydėjimo metu, jam reikalingas reguliarus ir gausus vandens tiekimas. Dirvą laikyk vienodai drėgną, bet ji neturi būti permirkusi.
Geriausios laistymo praktikos apima laistymą anksti ryte arba vėlai vakare, kai garavimo nuostoliai yra mažesni. Laistyk tiesiai prie augalo pagrindo, giliai sudrėkindamas dirvą, kad vanduo pasiektų šaknų zoną. Venk lapų ir žiedų drėkinimo, ypač vakarais, nes tai skatina grybelinių ligų, tokių kaip miltligė ar pilkasis puvinys, vystymąsi. Vienas gilus, kruopštus laistymas yra geresnis nei keli paviršutiniški.
Svarbu atpažinti perlaistymo ir nepakankamo laistymo požymius. Dažniausias perlaistymo simptomas yra lapų geltonavimas ir vytimas, augimo sustojimas ir šaknų puvinys. Nepakankamai laistomo augalo lapai taip pat vysta, ruduoja kraštuose, o žydėjimas gali būti silpnas arba pumpurai gali nudžiūti. Stebėk savo augalų reakcijas ir pritaikyk laistymo dažnumą bei kiekį prie oro sąlygų ir dirvos būklės.
Norėdamas išsaugoti drėgmę dirvoje, naudok mulčiavimą. Paskleisk 5-7 cm storio organinio mulčio sluoksnį, pavyzdžiui, pušų žievės, komposto ar šiaudų, aplink augalus, stengdamasis, kad mulčias tiesiogiai nesiliestų prie stiebų. Mulčias ne tik sulaiko vandenį dirvoje, bet ir padeda stabdyti piktžolių augimą bei stabilizuoti dirvos temperatūrą, kas ypač naudinga karštomis vasaros dienomis.
Maitinimas ir tręšimas
Abisininis kardelis bus dėkingas už reguliarų tręšimą, ypač prieš žydėjimą ir jo metu. Kad jis gausiai žydėtų ir kitais metais išaugintų sveikus gumbasvogūnius, jam reikalingos subalansuotos maisto medžiagos. Svarbiausi makroelementai yra azotas (N) lapų vystymuisi, fosforas (P) šaknų ir žiedų formavimuisi, bei kalis (K) bendram atsparumui ir žiedų kokybei. Be to, mažesniais kiekiais jam reikalingi ir mikroelementai.
Rinkis kokybiškas trąšas, skirtas žydintiems augalams, kurios turi subalansuotą NPK santykį, arba tokias, kuriose fosforo ir kalio kiekis yra šiek tiek didesnis. Venk trąšų su per dideliu azoto kiekiu, nes jos gali lemti vešlų lapojimą žydėjimo sąskaita. Kaip organinę alternatyvą gali naudoti gerai perpuvusį kompostą, kaulamilčius (turtingus fosforu) ar medžio pelenus (turtingus kaliu), kuriuos atsargiai įmaišyk į viršutinį dirvos sluoksnį.
Tręšti pradėk, kai daigai pasiekia 10-15 cm aukštį, ir kartok kas 2-3 savaites iki žydėjimo. Pasibaigus žydėjimui, daugiau netręšk, kad gumbasvogūniai galėtų tinkamai subręsti žiemos ramybei. Visada laikykitės pasirinktų trąšų pakuotėje pateiktų nurodymų dėl dozavimo ir naudojimo būdo. Skystas trąšas paprastai naudok praskiestas laistymo vandeniu, o granuliuotas trąšas tolygiai paskleisk aplink augalus, paskui įmaišyk į dirvą ir palaistyk.
Svarbu vengti pertręšimo, nes jis gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Per daug maisto medžiagų, ypač dirbtinių trąšų atveju, gali nudeginti šaknis, o tai gali lemti augalo žūtį. Pertręšimo požymiai gali būti lapų nudegimai, staigus augimo sustojimas ar bendras augalo nusilpimas. Jei įtari pertręšimą, kruopščiai perlaistyk dirvą švariu vandeniu, kad išplautum perteklines druskas.
Augimo skatinimas ir priežiūra
Kai Abisininis kardelis auga ir pradeda vystyti savo liaunus žiedkočius, gali prireikti juos paremti, ypač vėjuotose vietose arba jei augalai išauga ypač aukšti. Dėl žiedų svorio stiebai gali išlinkti ar net nulūžti. Gali naudoti plonus bambuko kuoliukus, metalines augalų atramas ar specialias gėlių atramas. Atramą atsargiai įsmeik į dirvą šalia augalo, kol žiedkotis dar nėra visiškai išsivystęs, kad nepažeistum gumbasvogūnio ar šaknų.
Reguliarus nužydėjusių žiedų šalinimas, t. y. „deadheading”, yra naudingas dėl kelių priežasčių. Viena vertus, tai daro augalą estetiškai patrauklesnį, kita vertus, neleidžia augalui švaistyti energijos sėklų formavimui, vietoj to nukreipiant ją tolimesnių žiedų vystymuisi ar gumbasvogūnio stiprinimui. Atsargiai nuskink ar nukirpk nuvytusius žiedus nuo stiebo, stengdamasis nepažeisti besivystančių pumpurų. Jei nužydėjo visas žiedynas, gali nukirpti ir žiedkotį.
Piktžolės nuolat konkuruoja su kultūriniais augalais dėl vandens, maisto medžiagų ir šviesos, todėl svarbu reguliariai ravėti aplink Abisininį kardelį. Piktžolių šalinimas ypač svarbus aktyvaus augimo etape. Pageidautina ravėti rankomis, atsargiai traukiant piktžoles su šaknimis, kad nepažeistum kardelio negiliai esančių šaknų ar gumbasvogūnių. Mulčiavimas gali labai padėti stabdyti piktžolių augimą, sumažindamas ravėjimui skirtą laiką.
Reguliarus augalų tikrinimas padeda anksti nustatyti ir spręsti galimas problemas. Stebėk lapus, stiebus ir žiedus, ieškodamas streso, ligų ar kenkėjų antplūdžio požymių. Laiku pastebėtus pokyčius, tokius kaip lapų geltonavimas, dėmėtumas ar kenkėjų atsiradimas, dažnai lengviau išspręsti greitai įsikišus. Proaktyvi priežiūra prisideda prie augalų sveikatos išsaugojimo ir gausaus žydėjimo.
Apsauga nuo kenkėjų ir ligų
Abisininį kardelį palyginti nedaug puola kenkėjai, tačiau į kai kuriuos verta atkreipti dėmesį. Dažniausią problemą gali sukelti tripsai, kurie yra maži, skraidantys vabzdžiai ir siurbia sultis iš lapų bei žiedų, palikdami sidabriškas dėmes ir deformacijas. Be to, gali pasirodyti ir amarai bei voratinklinės erkės, ypač šiltu, sausu oru. Ankstyvas kenkėjų nustatymas yra lemiamas veiksmingai apsaugai.
Kovodamas su kenkėjais, stenkis naudoti aplinkai nekenksmingus sprendimus. Esant nedideliam antplūdžiui, gali padėti kenkėjų nuplovimas vandens srove arba purškimas insekticidinio muilo (kalio muilo) tirpalu. Nimbamedžio aliejaus pagrindo preparatai taip pat gali būti veiksmingi prieš daugelį kenkėjų. Esant didesniam antplūdžiui, jei biologiniai metodai neduoda rezultatų, gali apsvarstyti tikslinių, sisteminių ar kontaktinių insekticidų naudojimą, visada laikydamasis naudojimo instrukcijų ir saugos priemonių.
Iš grybelinių ligų dažniausios yra kardelių rūdys, botritis (pilkasis puvinys) ir gumbasvogūnių puvinys. Rūdys sukelia oranžines ar rudas pūsleles ant lapų, o botritis suformuoja pilką, pelėsinę apnašą ant žiedų ir lapų, ypač drėgnu, tvankiu oru. Gumbasvogūnių puvinį dažniausiai sukelia perlaistymas ar blogai drenuojama dirva. Prevencija ir čia yra lemiama: užtikrink gerą oro cirkuliaciją tarp augalų, venk lapų laistymo ir sodink į gerai drenuojamą dirvą.
Norint išvengti ligų, svarbu taikyti tinkamą agrotechniką. Laikykis sėjomainos, jei įmanoma, nesodink kardelio toje pačioje vietoje keletą metų iš eilės. Gumbasvogūnius prieš saugojimą kruopščiai išdžiovink ir saugok tik sveikus, nepažeistus gumbasvogūnius. Rudeninis lapų surinkimas ir nedelsiant pašalintos užkrėstos augalų dalys taip pat padeda sumažinti patogenų peržiemojimo tikimybę. Sveikas, gerai prižiūrimas augalas visada yra atsparesnis ligoms ir kenkėjams.
Žydėjimo stebuklas ir skintų gėlių priežiūra
Abisininio kardelio žydėjimas paprastai trunka nuo vasaros antrosios pusės, nuo rugpjūčio iki rugsėjo, o kartais net iki spalio, priklausomai nuo sodinimo laiko ir oro sąlygų. Liauni stiebai, ant kurių vienas virš kito atsiveria žvaigždės formos, sniego baltumo žiedai, kurių centrą puošia tamsiai raudona arba kaštoninė dėmė, suteikia kvapą gniaužiantį vaizdą. Tačiau tikroji magija prasideda vakarais, kai žiedai skleidžia intensyvų, saldų aromatą, primenantį jazminą, pripildydami sodą ir terasą.
Jei nori jį naudoti kaip skintas gėles, geriausias laikas gėlėms skinti yra anksti ryte arba vėlai vakare, kai augalas yra labiau prisotintas vandens. Rinkis stiebus, ant kurių apatiniai 1-2 žiedai jau yra atsivėrę, o kiti dar yra pumpuruose. Aštriu peiliu ar genėjimo žirklėmis nupjauk stiebus įstrižai, kad padidintum vandens įsiurbimo paviršių. Nedelsdamas įmerk juos į kibirą su vandeniu, kad išvengtum oro burbuliukų susidarymo stiebe, kurie trukdytų vandens įsiurbimui.
Norėdamas prailginti skintų Abisininio kardelio gėlių gyvavimo laiką, gali imtis kelių paprastų veiksmų. Prieš dėdamas jas į vazą, po vandeniu nupjauk 1-2 cm nuo stiebų galų. Pašalink lapus, kurie būtų žemiau vandens lygio, kad išvengtum puvimo ir vandens užteršimo. Naudok gėlių konservantą vazos vandenyje arba pasigamink jį pats, pridėdamas šiek tiek cukraus ir kelis lašus baliklio. Vandenį keisk kasdien arba kas antrą dieną ir tuo pačiu visada šiek tiek nupjauk stiebų galus.
Abisininis kardelis nuostabiai atrodo ir kaip skintos gėlės bei gali būti elegantiška, kvapni tavo namų puošmena. Jis gražiai atrodo net paprastoje stiklinėje vazoje, bet puikiai tinka ir mišriose puokštėse. Pastatyk vazą tokioje vietoje, kur galėtum dažnai ja grožėtis ir kur jos aromatas galėtų pasireikšti, bet venk tiesioginių saulės spindulių ir skersvėjų, nes jie gali sutrumpinti jos gyvavimo laiką. Į namus atneštas aromato debesis kaskart primins apie šį ypatingą tavo sodo brangakmenį.
Gumbasvogūnių iškasimas ir peržiemojimas
Abisininis kardelis pas mus nėra atsparus šalčiui, todėl jo gumbasvogūnius prieš pirmąsias šalnas reikia iškasti ir tinkamai peržiemoti. Optimalus laikas gumbasvogūniams iškasti paprastai yra spalio pabaiga arba lapkričio pradžia, po to, kai augalo lapai pagelsta ir nudžiūsta, bet dar prieš tai, kai dirva nuolat įšąla. Tai ženklas, kad augalas baigė vegetacijos periodą ir gumbasvogūniai sukaupė pakankamai maisto medžiagų žiemos ramybei ir kitų metų augimui.
Gumbasvogūnių iškasimas reikalauja atsargumo. Šakėmis atsargiai supurenk dirvą aplink augalą pakankamu atstumu, kad nepažeistum gumbasvogūnių. Atsargiai iškelk visą augalą su gumbasvogūniu iš žemės. Nupurtyk perteklinę žemę, bet nemazgauk jų, nes drėgmė saugojimo metu gali sukelti puvinį. Stiebus nupjauk maždaug 5-10 cm virš gumbasvogūnio.
Iškastus gumbasvogūnius prieš saugojimą reikia kruopščiai išdžiovinti, arba „subrandinti”. Paskleisk juos vienu sluoksniu gerai vėdinamoje, sausoje, nešaltoje vietoje, pavyzdžiui, pašiūrėje, garaže ar dengtoje terasoje. Palik juos džiūti keletą savaičių (2-3 savaites), kol likęs stiebas ir šaknys visiškai išdžius ir juos bus galima lengvai pašalinti. Paskui atsargiai nuvalyk gumbasvogūnius nuo pridžiūvusios žemės, senų šaknų ir stiebų likučių. Tuomet gali atskirti ir galimai susiformavusius smulkius dukterinius gumbasvogūnius (kormelius), kuriuos gali saugoti atskirai ir pavasarį pasodinti.
Nuvalytus ir išdžiovintus gumbasvogūnius žiemos mėnesiais reikia laikyti vėsioje, sausoje, tamsioje ir gerai vėdinamoje vietoje. Ideali saugojimo temperatūra yra nuo 5 iki 10 °C. Juos galima laikyti popieriniuose maišeliuose, kartoninėse dėžėse ar tinkliniuose maišuose, arba galbūt dėžėje, išklotoje sausų durpių, smėlio ar pjuvenų sluoksniu, kad apsaugotum juos nuo išdžiūvimo ir šalčio. Žiemos metu periodiškai tikrink gumbasvogūnius ir nedelsdamas pašalink galimai pūvančius ar pelėsiu padengtus egzempliorius, kad išvengtum infekcijos plitimo.
Dauginimo būdai
Dažniausias ir paprasčiausias Abisininio kardelio dauginimo būdas yra dukterinių gumbasvogūnių, dar vadinamų kormeliais, naudojimas. Šie smulkūs gumbasvogūniai formuojasi prie pagrindinio gumbasvogūnio (motininio gumbasvogūnio) pagrindo ar šonų vegetacijos periodo pabaigoje. Kai rudenį iškasi ir valai gumbasvogūnius, šiuos smulkius dukterinius gumbasvogūnius galima lengvai atskirti. Surink juos ir, panašiai kaip didelius gumbasvogūnius, peržiemok juos sausoje, vėsioje vietoje.
Pavasarį dukterinius gumbasvogūnius gali sodinti panašiai kaip didelius gumbasvogūnius, bet šiek tiek sekliau (apie 3-5 cm gyliu) ir tankiau atskirame lysvėje ar vazone. Pirmaisiais metais iš šių mažų gumbasvogūnių paprastai dar neišsivysto žydėti galintis augalas, o energiją jie labiau nukreipia gumbasvogūnio augimui. Reguliariai laistant ir tręšiant per 1-3 metus jie gali pasiekti žydėjimo dydį, tad kantriai ir pats gali išauginti naujus ir naujus kvapiuosius kardelius.
Abisininį kardelį galima dauginti ir sėklomis, nors tai yra ilgesnis ir sudėtingesnis procesas, o veislės savybės ne visada tobulai paveldimos, ypač hibridizuotų veislių atveju. Sėklas gali surinkti iš dėžučių, kurios susiformuoja po žiedų nužydėjimo, kai jos išdžiūsta. Pavasarį pasėk jas į kokybišką daigų substratą, plonai užberdamas. Dygimas gali trukti keletą savaičių, o daigai reikalauja ypatingos priežiūros. Iš sėklų išaugintiems augalams paprastai reikia 3-4 metų, kad pasiektų žydėjimo amžių.
Didesniems, senesniems gumbasvogūniams galima svarstyti ir gumbasvogūnių dalijimą, nors tai yra retesnis metodas šiai rūšiai. Jei gumbasvogūnis išaugo labai didelis ir turi keletą augimo taškų (pumpurų), pavasarį, prieš sodinimą, jį gali aštriu, steriliu peiliu atsargiai padalyti į dvi ar daugiau dalių. Įsitikink, kad kiekviena dalis turi bent vieną pumpurą ir pakankamai gumbasvogūnio dalies maisto medžiagoms užtikrinti. Pjūvio vietas palik keletą valandų džiūti arba apdorok medžio anglies milteliais, kad išvengtum infekcijų prieš sodinimą.
Abisininis kardelis sodo dizaine
Abisininis kardelis savo elegantiška išvaizda ir liaunu stotu puikiai tinka suteikti vertikalų akcentą gėlynams. Jo aukštis paprastai yra 60-90 cm, todėl jis gerai tinka mišrių gėlynų vidurinei ar galinei daliai, kur, iškilęs virš kitų augalų, gali didžiuotis savo žvaigždės formos žiedais. Sodink jį grupėmis, išdėstydamas bent 5-7 gumbasvogūnius arti vienas kito, kad pasiektum vešlesnį, efektingesnį vaizdą. Pavieniai egzemplioriai gali pasimesti tarp kitų augalų.
Kalbant apie spalvas, sniego baltumo žiedai su tamsiai raudona dėme žiotyse nepaprastai gerai dera su kitais augalais. Ypač gražiai jie atrodo šalia augalų su tamsiai žaliais ar bordo lapais, kurie sukuria kontrastą ir pabrėžia žiedų subtilumą. Jis puikiai dera, pavyzdžiui, su dekoratyvinėmis žolėmis, kurios savo erdvia išvaizda su juo harmonizuoja, arba su žemesnėmis, pagalvėles formuojančiomis daugiametėmis gėlėmis, tokiomis kaip čiobrelis ar našlaitė, kurios uždengia dirvą ir įrėmina žiedus. Dėl vėlyvo vasaros žydėjimo jis puikiai dera su augalais, kurie žydi tuo pačiu metu ar šiek tiek anksčiau, taip užtikrindamas nuolatinį vaizdą.
Dėl savo ypatingo aromato jis yra idealus pasirinkimas kvapniems sodams arba šalia poilsio vietų, terasų, langų, kur dažnai galite mėgautis jo saldžiu aromatu, ypač vakarais. Kadangi tai puiki skinta gėlė, verta nedidelę sodo dalį skirti specialiai skintų gėlių lysvei, kur galite gausiai auginti gėles vazai. Taip jums nereikės gailėtis nupjovus gražiausius stiebus iš dekoratyvinio gėlyno, o jais galėsite papuošti ir pakvėpinti savo namus.
Jei neturi sodo arba tik nedidelį balkoną ar terasą, Abisininį kardelį sėkmingai gali auginti ir vazone. Rinkis bent 20-25 cm skersmens ir gylio vazoną, kad gumbasvogūniai ir šaknys turėtų pakankamai vietos. Naudok kokybišką gėlių žemę su geru drenažu ir atkreipk dėmesį į reguliarų laistymą bei tręšimą, nes augalai vazonuose greičiau išdžiūsta ir išeikvoja maisto medžiagų atsargas. Abisininis kardelis vazone gali būti nuostabi bet kurio saulėto balkono ar terasos puošmena.
Dažniausios problemos ir jų sprendimai
Gali atsitikti, kad Abisininis kardelis nežydi, o tai gali lemti kelios priežastys. Viena dažniausių priežasčių yra šviesos trūkumas; jei augalas negauna pakankamai tiesioginės saulės šviesos (bent 6 valandas per dieną), žydėjimas gali neįvykti. Net sodinant per jaunus, smulkius gumbasvogūnius, gali atsitikti, kad pirmaisiais metais jie dar nežydės. Netinkamas maisto medžiagų tiekimas, ypač fosforo trūkumas, taip pat gali stabdyti žiedų formavimąsi. Užtikrink tinkamas sąlygas, ir kitą sezoną jis tikriausiai pradžiugins tave žiedais.
Lapų geltonavimas gali rodyti įvairias problemas. Jei geltonavimas pasireiškia vegetacijos periodo pabaigoje, rudenį, tai yra natūralus procesas, augalas ruošiasi žiemos ramybei. Tačiau jei lapai gelsta sezono viduryje, tai gali būti perlaistymo, nepakankamo laistymo, maisto medžiagų trūkumo (ypač azoto ar geležies trūkumo) ar net kokios nors ligos požymis. Stebėk kitus simptomus ir aplinkos veiksnius, kad išsiaiškintum tikslią priežastį ir galėtum tinkamai įsikišti.
Taip pat gali kilti problema dėl silpnų, išgulusiu stiebų, ypač jei augalas negauna pakankamai šviesos ir ištįsta („etiolizuojasi”). Pernelyg gausus tręšimas azotu taip pat gali lemti purius, silpnus audinius. Be to, stiprus vėjas gali lengvai išguldyti aukštus žiedkočius. Norėdamas to išvengti, užtikrink pakankamai saulės šviesos, subalansuotą maisto medžiagų tiekimą ir, jei reikia, laiku paremk stiebus.
Gumbasvogūnių puvinys saugojimo metu gali sukelti rimtų nuostolių. Tai dažniausiai sukelia netinkamas paruošimas (nepakankamas džiovinimas), per didelė drėgmė, bloga ventiliacija ar per aukšta saugojimo temperatūra. Svarbu gumbasvogūnius laikyti tik visiškai sausos būklės, gerai vėdinamoje, vėsioje (bet nešaltoje) vietoje. Žiemos metu reguliariai juos tikrink ir nedelsdamas pašalink galimai sergančius egzempliorius, kad apsaugotum kitus nuo infekcijos.
