Drugelinė orchidėja, arba kaip daugelis ją žino, Phalaenopsis, kilusi iš atogrąžų ir subtropikų miškų pomiškio, kur medžių lajos filtruoja ant jos krintančią šviesą. Savo gimtojoje buveinėje nėra aiškiai atskirtų, šaltų žiemų, todėl jai nereikia žiemoti klasikine prasme, kaip, pavyzdžiui, lapuočiui medžiui. Tačiau vidutinio klimato butuose žiemos laikotarpis su mažiau šviesos ir dėl šildymo sausesniu oru skiriasi nuo jai idealių sąlygų, o tai pateisina sąmoningą jos priežiūros keitimą. Šis laikotarpis yra labai svarbus augalo poilsiui ir pasirengimui gausiam žydėjimui kitais metais, todėl verta atkreipti dėmesį į kiekvieną detalę.
Phalaenopsis orchidėjoms žiemos laikotarpis yra tam tikras ramybės periodas, net jei jis nėra toks įspūdingas kaip kitų augalų. Šiuo metu augimo procesai sulėtėja, augalas sunaudoja mažiau energijos ir ruošiasi kitam vegetacijos ciklui. Teisingas žiemojimas iš esmės reiškia aplinkos veiksnių – šviesos, temperatūros, vandens ir maistinių medžiagų – tikslų suderinimą su pasikeitusiomis sąlygomis. Tikslas yra ne forsuoti augimą, o išsaugoti augalo sveikatą ir skatinti polinkį žydėti. Sėkmingo žiemojimo rezultatas – stiprus, gyvybingas augalas, kuris pavasarį mus džiugins naujais žiedkočiais.
Dažniausia klaida žiemojant yra perlaistymas, kuris dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos gali lengvai sukelti šaknų puvinį. Svarbu suprasti, kad nepaisant sauso oro šildomose patalpose, augalo substratas džiūsta lėčiau, nes garavimo greitis sumažėja dėl mažesnio šviesos kiekio ir santūresnio augimo. Kitas kritinis momentas yra tinkamų apšvietimo sąlygų užtikrinimas; žiemos mėnesiais natūralios šviesos kiekis ir intensyvumas smarkiai sumažėja, o tai augalui gali sukelti stresą. Todėl žiemojimas nėra pasyvus procesas, o reikalauja aktyvios ir sąmoningos savininko priežiūros.
Žiemojimo laikotarpis paprastai trunka nuo rudens vidurio, pabaigos (spalio–lapkričio mėn.) iki žiemos pabaigos (vasario–kovo mėn.). Tikslų laiką lemia išorės aplinkos veiksniai ir buto vidaus klimatas. Kai pastebime, kad dienos trumpėja ir prasideda šildymo sezonas, laikas pereiti prie žiemos priežiūros rutinos. Šis sąmoningas dėmesys ne tik užtikrina augalo išlikimą, bet ir padeda pagrindus kitos sezono gėlių puošnumui, atsidėkodamas už priežiūrą. Proceso supratimas ir teisingas taikymas yra ilalaikio, sėkmingo orchidėjų auginimo raktas.
Temperatūros ir šviesos reguliavimas
Norint paskatinti drugelinės orchidėjos žydėjimą žiemos laikotarpiu, labai svarbu užtikrinti skirtumą tarp dienos ir nakties temperatūros. Idealiu atveju dienos temperatūra turėtų svyruoti nuo 20 iki 24 laipsnių Celsijaus, o naktį ją verta sumažinti iki 15-18 laipsnių. Šis kelių laipsnių temperatūros sumažėjimas imituoja natūralioje aplinkoje vykstantį naktinį atvėsimą, kuris augale sukelia hormoninius pokyčius ir taip skatina naujų žiedkočių vystymąsi. Norint tai pasiekti šildymo sezono metu, verta augalą pastatyti mažiau šildomame kambaryje arba vėsesnėje palangės dalyje, kur naktinė temperatūra natūraliai yra žemesnė.
Šviesos kiekio sumažėjimas yra vienas didžiausių žiemos mėnesių iššūkių. Phalaenopsis yra epifitinis augalas, o tai reiškia, kad gamtoje jis gyvena ant medžių lajų, todėl nemėgsta tiesioginės, deginančios saulės šviesos, bet mėgsta šviesią, filtruotą šviesą. Žiemą, kai saulėtų valandų skaičius smarkiai sumažėja, augalas negauna pakankamai šviesos fotosintezei. Todėl geriausia augalą pastatyti ant rytų arba vakarų pusės palangės. Jei tai neįmanoma ir yra tik pietų pusės langas, pasirūpinkite švelniu šviesos užtemdymu plona užuolaida, ypač saulėtesnėmis žiemos dienomis.
Esant dideliam šviesos trūkumui, ypač tamsesniuose, į šiaurę orientuotuose kambariuose, gali prireikti naudoti dirbtinį papildomą apšvietimą. Šiam tikslui geriausiai tinka specialios, augalams sukurtos LED lempos arba liuminescencinės lempos, kurios užtikrina tinkamą šviesos spektrą. Papildomą apšvietimą verta nustatyti 4-6 valandoms per dieną, taip papildant natūralios šviesos kiekį. Svarbu nestatyti šviesos šaltinio per arti augalo, nes per didelis šilumos išsiskyrimas gali nudeginti lapus; idealus atstumas paprastai yra 20-30 centimetrų.
Tinkamai parenkant vietą, reikia atsižvelgti ir į šildymo prietaisų artumą. Niekada nestatykite drugelinės orchidėjos tiesiai virš ar šalia radiatoriaus ar kito šilumos šaltinio. Kylantis šiltas, sausas oras yra ypač žalingas augalui, džiovina jo lapus ir orines šaknis, taip pat skatina kenkėjų, pavyzdžiui, voratinklinių erkių, atsiradimą. Jei nėra kitos galimybės, pasirūpinkite oro drėgmės padidinimu, pavyzdžiui, naudodami garinimo padėklą, kad atsvertumėte džiovinantį šildymo prietaiso poveikį.
Laistymas ir oro drėgmė žiemos mėnesiais
Pagrindinė žiemos laistymo taisyklė – laikytis principo „mažiau yra daugiau”. Kadangi augalo medžiagų apykaita sulėtėja, o garavimo greitis sumažėja, substratas džiūsta daug lėčiau. Perlaistymas šiuo laikotarpiu yra dažniausia klaida, dėl kurios šaknys uždūsta ir supūva. Prieš laistydami visada patikrinkite substrato drėgnumą; įkiškite pirštą kelis centimetrus giliai į vazoną arba pakelkite vazoną, kad iš svorio įvertintumėte sausumo laipsnį. Laistykite tik tada, kai substratas yra beveik visiškai išdžiūvęs, o tai žiemą gali reikšti net 2-3 savaites, palyginti su vasaros savaitiniu reguliarumu.
Laistymo būdas taip pat yra labai svarbus. Geriausia technika yra mirkymo metodas, kai vazonas maždaug 15-20 minučių dedamas į indą arba kriauklę, pripildytą kambario temperatūros minkšto vandens (pageidautina lietaus vandens, distiliuoto vandens arba virinto ir atvėsinto vandentiekio vandens). Tai leidžia substratui, sudarytam iš žievės ir kitų purių komponentų, tolygiai prisigerti vandens. Po mirkymo leiskite vandens pertekliui gerai nuvarvėti, prieš grąžindami augalą į dekoratyvinį vazoną, nes stovintis vanduo garantuotai sukels šaknų puvinį. Niekada nepalikite vandens stovėti dekoratyvinio vazono dugne.
Sausas oras šildomuose butuose kelia rimtą iššūkį drugelinėms orchidėjoms, pripratusioms prie atogrąžų drėgmės. Ideali oro drėgmė turėtų būti 50-70%, o žiemos šildymo sezono metu ji dažnai gali nukristi žemiau 30%. Yra keletas būdų, kaip padidinti oro drėgmę: galite po augalo vazonu padėti didesnį padėklą, kurį užpildysite keramzitu ar akmenukais ir nuolat laikysite drėgną. Garuojantis vanduo padidina mikroklimato drėgmę aplink augalą, nesušlapindamas šaknų vandenyje. Kitas veiksmingas sprendimas yra elektrinio oro drėkintuvo naudojimas kambaryje.
Tiesioginis lapų purškimas yra ginčytinas klausimas. Nors trumpam jis padidina drėgmę, jis kelia keletą pavojų, ypač žiemą. Ant lapų ar lapų pagrindo susikaupęs vanduo vėsesnėje aplinkoje sunkiai džiūsta, o tai gali tapti palankia terpe grybelinėms ar bakterinėms infekcijoms, pavyzdžiui, baisiam kamieno puviniui. Jei vis dėlto nuspręsite purkšti, darykite tai ryto valandomis, kad lapai spėtų iki vakaro visiškai išdžiūti, ir niekada nepurkškite vandens tiesiai į lapų rozetės centrą, vadinamąjį „širdį”.
Maistinių medžiagų papildymas ir veiksmai po ramybės periodo
Žiemos ramybės laikotarpiu drugelinės orchidėjos maistinių medžiagų poreikis smarkiai sumažėja. Kadangi augimo procesai sulėtėja, augalas gali įsisavinti ir panaudoti daug mažiau maistinių medžiagų. Per didelis tręšimas šiuo laikotarpiu gali būti ypač žalingas, nes nepanaudotos maistinės druskos gali kauptis substrate, o tai sukelia šaknų „nudegimą” ir pažeidimus. Todėl žiemos mėnesiais, paprastai nuo spalio iki vasario pabaigos, tręšimą visiškai nutraukite arba bent jau smarkiai sumažinkite jo dažnumą ir koncentraciją.
Jei jūsų augalas vis dėlto rodo aktyvų augimą – pavyzdžiui, augina naują lapą ar žydi žiemos laikotarpiu –, galima retkarčiais duoti labai praskiesto trąšų tirpalo. Tokiu atveju naudokite ketvirtadalį ar aštuntadalį įprastos koncentracijos ir tręškite ne dažniau kaip kartą per mėnesį, vieno laistymo metu. Svarbu visada tręšti ant drėgno substrato, niekada ant sauso, nes tai taip pat gali pažeisti šaknis. Pasirinkite specialiai orchidėjoms sukurtas trąšas su subalansuotu NPK (azotas-fosforas-kalis) santykiu.
Žiemos pabaigoje, paprastai vasario pabaigoje arba kovo pradžioje, kai dienos pradeda ilgėti ir šviesos intensyvumas didėja, drugelinė orchidėja lėtai „bunda” iš ramybės periodo. Tai dažnai rodo naujų šaknų ar lapų atsiradimas. Tada galite palaipsniui grįžti prie įprastos laistymo ir tręšimo rutinos. Sutrumpinkite laiką tarp laistymų ir pradėkite tręšti iš pradžių silpnesnės koncentracijos, o paskui lėtai didinkite iki gamintojo rekomenduojamos dozės. Šis laipsniškumas padeda augalui sklandžiai pereiti į aktyvaus augimo fazę.
Pirmieji veiksmai po ramybės periodo gali apimti ir persodinimą, jei to reikia. Jei substratas tapo labai suslėgtas, rūgštus arba augalas išaugo iš vazono, pavasaris yra idealiausias laikas persodinti į šviežią sodinimo substratą. Persodinimas taip pat suteikia galimybę patikrinti šaknų sistemos būklę; nudžiūvusias, rudas, minkštas šaknis pašalinkite steriliomis žirklėmis ar genėjimo žirklėmis. Sėkmingas žiemojimas ir po jo sekantis kruopštus pavasarinis startas garantuoja, kad jūsų drugelinė orchidėja augs sveika ir netrukus apdovanos jus naujais, nuostabiais žiedais.