Kininė sedula, moksliškai vadinama Cornus kousa, yra iš Rytų Azijos kilęs krūmas arba nedidelis medis, turintis didžiulę dekoratyvinę vertę ir savo žvaigždės formos žiedais bei valgomais, avietes primenančiais vaisiais galintis tapti ypatinga kiekvieno sodo puošmena. Tačiau tam, kad kasmet galėtume grožėtis jos nepakartojamu grožiu, būtinas profesionalus paruošimas žiemojimui, ypač jaunesniems augalams. Sėkmingas peržiemojimas ne tik užtikrina augalo išlikimą, bet ir padeda pagrindus gausiam žydėjimui bei sveikam vystymuisi kitą sezoną. Nors senesni, gerai įsišakniję krūmai jau turi didelį atsparumą šalčiui, jauni, ką tik pasodinti kininės sedulos augalai per pirmąsias kelias atšiaurias žiemas reikalauja ypatingo dėmesio ir apsaugos.
Sėkmingo žiemojimo pagrindus reikia padėti jau sodinant augalą, pasirinkus tinkamą vietą. Kininė sedula mėgsta nuo vėjo apsaugotą, saulėtą ar pusiau pavėsingą vietą, kur žiemos, šalti vėjai negali išdžiovinti jos ūglių ir pumpurų. Reikėtų vengti pernelyg atvirų, vėjuotų vietų, nes žiemos vėjo sukeltas išdžiūvimas, t. y. audinių dehidratacija, gali padaryti didesnę žalą nei pats šaltis. Mikroklimatas, sukurtas prie pietinės sienos ar didesnių visžalių augalų priedangoje, gali suteikti augalui idealias sąlygas. Šis sąmoningas planavimas ilgainiui atsiperka ir rezultatas – atsparesnis ir sveikesnis augalas.
Dirvožemio kokybė ir struktūra taip pat yra lemiami veiksniai atsparumo žiemai požiūriu. Kininė sedula mėgsta gerai drenuojamą, šiek tiek rūgštų, maistinėmis medžiagomis turtingą dirvožemį. Užsistovėjęs vanduo, ypač žiemos mėnesiais, gali sukelti šaknų puvinį, dėl kurio augalas gali žūti, todėl sunkius, molingus dirvožemius prieš sodinant būtina pagerinti organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, subrendusiu kompostu ar pušies žieve. Sveika, išplėtota šaknų sistema yra svarbiausias augalo organas maistinėms medžiagoms ir vandeniui įsisavinti, ir ši sistema taip pat užtikrina atsparumą žiemos negandoms.
Rudens priežiūros darbai
Rudens laikotarpiu priežiūros rutinos pakeitimas yra būtinas ruošiant augalą žiemai. Vasaros reguliarų laistymą, krintant temperatūrai, reikia mažinti, tačiau prieš prasidedant šalčiams ypač svarbus vienas paskutinis, gausus ir gilus laistymas. Ši didelė vandens dozė pripildo augalo audinius ir aplinkinį dirvožemį drėgme, o tai padeda išvengti žiemos išdžiūvimo, kai šaknys nebegali paimti vandens iš įšalusio grunto. Šis žingsnis ypač svarbus visžalėms ir pusiau visžalėms veislėms, kurios garina vandenį per lapus ir žiemos mėnesiais.
Tręšimo laikas taip pat yra kritinis momentas. Nuo vėlyvos vasaros reikėtų vengti trąšų su dideliu azoto kiekiu, nes jos skatina naujų, gležnų ūglių augimą, kurie yra itin jautrūs šalčiui ir lengvai nušąla. Vietoj to, ankstyvą rudenį verta naudoti preparatą su mažu azoto ir dideliu kalio kiekiu. Kalis stiprina ląstelių sieneles, gerina augalo atsparumą šalčiui ir bendrą tvirtumą, taip padėdamas jam ištverti stresingą žiemos laikotarpį.
Nors didesnį kininės sedulos genėjimą verta planuoti vėlyvai žiemai ar ankstyvam pavasariui, kai praeina šalčio pavojus, rudeninis sanitarinis genėjimas vis dėlto gali būti pagrįstas. Jo metu pašalinkite visas nudžiūvusias, pažeistas ar ligotas šakas, nes šios dalys ramybės periodu yra potencialūs vartai patogenams. Ši intervencija ne tik apsaugo augalo sveikatą, bet ir pagerina lapijos vėdinimą, o tai sumažina grybelinių ligų riziką kitą pavasarį.
Jaunų ir vazoninių augalų apsauga
Sode ką tik pasodinti jauni kininės sedulos augalai per pirmąsias kelias žiemas reikalauja ypatingo dėmesio ir apsaugos. Kadangi jų šaknų sistema dar nėra pakankamai giliai įsiskverbusi, o žievė plona, jie yra daug pažeidžiamesni ekstremalioms žiemos sąlygoms nei vyresni, kelis metus savo vietoje augantys egzemplioriai. Jų kamieną verta apvynioti džiuto audiniu ar specialia medžių priežiūros juosta, kad apsaugotumėte nuo žiemos saulės sukeliamų žievės įtrūkimų ir šalčio pažeidimų. Paprastos vėjo užtvaros iš kuolų ir šešėliavimo tinklo pastatymas veiksmingai apsaugo jaunus ūglius nuo džiovinančių žiemos vėjų.
Vazonuose auginamų kininių sedulų žiemojimas reikalauja dar didesnio atidumo, nes jų šaknų sistema yra daug labiau pažeidžiama sušalimo pavojui nei lauke pasodintų augalų. Geriausias sprendimas – perkelti augalą kartu su vazonu į nešaltą, bet vėsią vietą, pavyzdžiui, nešildomą garažą, rūsį ar apsaugotą verandą. Jei augalas turi žiemoti lauke, vazoną reikia kruopščiai izoliuoti burbuline plėvele ar džiuto maišu, tada dirvožemio paviršių padengti storu mulčio sluoksniu ir, jei įmanoma, pastatyti prie apsaugotos sienos kartu su kitais vazoniniais augalais.
Apsauga mulčiuojant yra viena efektyviausių žiemojimo technikų tiek lauko, tiek vazoniniams augalams. 10–15 centimetrų storio organinio mulčio sluoksnis, kuris gali būti medienos drožlės, pušies žievė, lapai ar šiaudai, paskleistas aplink augalo pagrindą, veikia kaip puikus šilumos izoliatorius. Šis sluoksnis sušvelnina dirvožemio temperatūros svyravimus, neleidžia giliai įšalti, padeda išlaikyti dirvožemio drėgmę ir apsaugo šaknies kaklelį nuo ekstremalaus šalčio. Pavasarį mulčias lėtai suyra, praturtindamas dirvožemį vertingomis maistinėmis medžiagomis.
Pavasario darbai ir žiemos pažeidimų įvertinimas
Atėjus pavasariui, kai didelių šalčių pavojus praeina, ateina laikas nuimti žiemines apsaugines dangas. Svarbu to nedaryti per anksti, bet ir per ilgai neatidėlioti, nes po danga gali kauptis drėgmė, kuri skatina grybelinių ligų vystymąsi ir gali trukdyti naujų ūglių atsiradimui. Geriausia apsaugą nuimti palaipsniui, pratinant augalą prie besikeičiančių sąlygų. Prieš visiškai atlaisvindami kininę sedulą nuo žiemos apdangalo, visada patikrinkite ilgalaikę orų prognozę.
Nuėmus žiemos apsaugą, reikia kruopščiai įvertinti galimus šalčio pažeidimus. Apžiūrėkite augalo šakas; trapios, sausos šakų dalys, kurios lūžta lenkiant, tikriausiai nušalo. Spalvos pasikeitimas, besilupanti žievė ar pumpurų nebuvimas taip pat gali būti pažeidimo požymiai. Vadinamuoju „įbrėžimo testu“ galite lengvai įsitikinti šakos būkle: aštriu peiliu atsargiai įbrėžkite nedidelį plotą ant žievės, ir jei po ja rasite žalią, drėgną audinį, šaka gyva, o ruda, sausa vidinė dalis rodo nudžiūvimą.
Nustatę ir švariomis, aštriomis genėjimo žirklėmis iki sveikų dalių nupjovę nudžiūvusias ir pažeistas šakas, galite pradėti augalo pavasarinį paruošimą. Kartu su pumpurų sprogimu atnaujinkite reguliarų laistymą, kad užtikrintumėte pakankamą drėgmę augimui. Subalansuotų, lėto atpalaidavimo trąšų pavasarinis panaudojimas aprūpins kininę sedulą maistinėmis medžiagomis, reikalingomis intensyviam vystymuisi sezono pradžioje. Nepamirškite, kad nuosekli, visus metus trunkanti priežiūra yra sveikos ir atsparios, kasmet gausiai žydinčios kininės sedulos raktas.
